PERLAISTYMAS

Šiuo atveju tinka pasakymas: „Mažiau yra daugiau“. Labai daug problemų dažnai sukelia perlaistytų augalų žūtis. Visų pirma svarbu augalą laistyti tiek, kiek būtent jam reikia, todėl prieš laistydami visada patikrinkite dirvožemio drėgnumą – pirštu palieskite ir pažiūrėkite, ar dirvožemis maždaug 1,5 cm gylyje dar drėgnas, jei taip, dar palaukite kelias dienas prieš laistydami. Ši taisyklė ypač svarbi augalų ramybės laikotarpiu (žiemą), kai dauguma augalų ilsisi ir ruošiasi vėl žydėti pavasarį.

Antra, svarbu, kad dirvožemis būtų gerai drenuotas, kitaip jis gali būti pernelyg prisotintas drėgmės (per mažai patenka oro). Augalai negali būti sveiki pernelyg vandeningame dirvožemyje, nes jų šaknys negali pasisavinti deguonies, kurio labai reikia, kad augalas normaliai funkcionuotų. Kuo ilgiau augalui trūksta oro, tuo didesnė žala šaknims, o mirštančios (pūvančios) šaknys negali aprūpinti augalo jo gyvybei būtinomis maistinėmis medžiagomis ir vandeniu.
Dažniausi požymiai ir simptomai, rodantys, kad augalas pernelyg gausiai laistomas:

• Lapų pageltimas
• Pelėsiai arba samanos dirvožemio paviršiuje
• Greitai džiūstantys lapai
• Lapai paruduoja ir suminkštėja (pvz., alavijo)

Ką daryti?

Nebelaistyti! Tai pirmiausia reikia padaryti.
Jeigu pastebėjote, kad augalas sunykęs, jo lapai geltoni arba vystantys, nebelaistykite augalo ir padėkite jam kuo greičiau apdžiūti. Daugumos augalų šaknims mirkimas vandenyje yra tiesiog pražūtingas, todėl patikrinkite lėkštutę po vazonu ir iš jos išpilkite susikaupusį vandenį. Jei įmanoma, išimkite augalą iš vazono ir padėkite ant sauso paviršiaus, kad greičiau išdžiūtų ir atsigautų šaknys. Tada pasodinkite augalą į naują, sausą dirvą ir iš pradžių tik nedaug palaistykite – leiskite augalui atsigauti.